Ir burnoje atsiras dviašmenis skonis: vaikystė ir paauglystė. Pasirodo, žmogaus gyvenime saldžiausi visai ne chalva ir irisai, o šios dvi esminės biografijos briaunos. Ir kas jas labiausiai primena laineryje, jau per daugybę korpuso ilgių nutolusiame nuo -nioliktųjų savo atminties metų? Albumai, likę pardavus pašto ženklus, albumai su atminimais, albumai su nuotraukomis iš mokyklinių žiburėlių? A?
Man – kiti albumai. Viniliniai. Juodos ir iš pažiūros netobulos plokštelės, į kurių griovelius dar spėjo įgriūti ir koks Dolskis su Šabaniausku. Ne, pastarieji man nėra itin aktualūs, tačiau po jų groję vėjo pamušalai – yra.
Brandžiuoju sovietmečiu buvo dvi daiktų kategorijos, atstovavusios nuo mūsų atitvertam rojui: džinsai ir diskai. Žinoma, dar bananai. Apie pastaruosius nesiliaudavo dainuoti kraugerys negriukas iš atmintinai išmokto multiko, bet kartais Brežnevas jų kažkur ... Toliau »
