Klaipėdoje šaknis uoliai leidžia vinilinė tradicija. Pernai čia pristatyta vinilo plokštelė „Kaštono garsai“ jau šį penktadienį sulauks oficialiai ten pat pristatomo „įpėdinio“, antrojo serijos rinkinio, prisodrinto įvairiabriaune Lietuvos atlikėjų muzika.
Per ketverius gyvavimo metus uostamiesčio kultūrinio gyvenimo dalimi spėjęs tapti muzikinis baras „Kaštonas“ pajūrio sceną reguliariai turtina gyvo garso koncertais. Būtent tai natūraliai diktuoja vinilo rėžiuose įamžinamus vardus bei kūrinius. Prieš metus atsiradę „Kaštono garsai“ tapo pirmąja lietuviškos muzikos kompiliacija po daugiau nei du dešimtmečius trukusios tylos.
Entuziastai nenumojo ranka į tąsyk duotą žodį tęsti šį projektą, tad apsisukus metams, sausio 29 d., Klaipėdoje bus pristatyta plokštelė “Kaštono garsai 2“. Tradiciškai sutelkdama margą kūrybos spektrą, šįsyk savyje ji vėl talpina skirtingų stilių atstovus. Jokių atsitiktinumų nėra – kūrinių sąrašas dėliotas rūpestingai, o visus jame atsidūrusius atlikėjus ir grupes vienija bendras pernai “Kaštone“ vykusių koncertų vardiklis.
Į antrąją muzikinio baro vinilą įtrauktieji muzikantai jau spėjo būti įvertinti ne tik pajūrio publikos – tai hiphopo kategorijoje M.A.M.A. apdovanojimą pelnę “Jama & W“, kaip Metų roko grupė triumfavę „Colours of Bubbles“, elektroninės grupės kategorijoje nominuoti „Golden Parazyth“, Metų alternatyva pripažintas Vidas Bareikis ir toje pačioje kategorijoje paminėti džiazinių eksperimentų kelią pasirinkę „Sheep Got Waxed“. Plokštelę ironišku pop avangardu papildo SSG, bohemiškos laisvės mostą siunčia „Baltasis kiras“, o alternatyvaus džiazo ir postroko energetika dalijasi „InSearch“. Pristatymo vakarėlyje grosiantis žinomas tokio formato gerbėjas DJ Swix teigia palaikantis šią leidybinę idėją „visu 110 %“: “Pirmasis “Kaštono“ rinkinys visuomet keliauja su manimi į grojimus, nepriklausomai nuo vakarui pasiruošto muzikinio stiliaus. Man, kaip savotiškam plokštelių kolekcionieriui, yra itin svarbu turėti ant
... Toliau »
Anksčiau ar vėliau pateksite į namus, kurių šeimininkai oriai pasiūlys pasiklausyti plokštelių. Ką daryti? Nebūkite abejingi. Bent iš šimto egzempliorių susidedanti vinilų kolekcija greičiausiai pareikalavo nemažų investicijų bei laiko. Nederėtų ir krykštauti it pamačius autentišką Vytauto Didžiojo portretą. Vinilinės plokštelės, arba tiesiog – vinilai vėl yra padoraus snobo ar muzikos irba gražaus gyvenimo mėgėjo gyvenimo dalimi.
Internete užtikusi didžiulį Berlyno hipsterių namų nuotraukų rinkinį, skaičiavau: patefonus turi apie aštuoniasdešimt procentų. Televizorių – koks dvidešimt procentų. Tad jei prieš penkis metus, pradėjus kilti vinilų pardavimams dar galima buvo įtarti, kad čia tiesiog senukai sukruto palaikyti numylėtosios muzikos laikmenos, tai šiandien akivaizdu – vinilai yra sparčiai plintanti mada, apėmusi netgi Lietuvą.
Taip, tuo metu, kai kosminiai laivai skrodžia visatą, o keliais piršto spragtelėjimais į savo kompiuterį gali atsisiųsti kokios tik nori muzikos tiesiog akimirksiu ir labai nebrangiai, vis daugiau žmonių lenkia nugaras prie apdulkėjusių dėžių, kuriose sukrauti seni vinilai arba moka nemenkus pinigus už naujus leidimus. Kvaila? Taip. Kaip vynų degustavimas, rankų tepimas sodinant kokią prieskoninę žolę, šimto kilometrų kelionė į kaimą nusipirkti paskersto ėriuko ar sužvejoti kokią žuvelę. Lyg parduotuvėse ar „McDonalds“ restoranuose nebūtų pigaus ir sotaus maisto! Žmogui reikia medžioti ar bent jau rankioti – po truputį, sunkiai, azartiškai. Matyt, tik tada jis gali patogiai įsitaisyti fotelyje ir džiaugtis. Didžiuodamasis sukviesti draugus pasiklausyti savo naujųjų plokštelių. Ar esat kada girdėję kvietimą susirinkti drauge penktadienio vakarą ir pasiklausyti naujai į „iPhone“ atsisiųstų albumų? Man irgi neteko. Neteko ir pripulti prie svetimo kompiuterio prašant parodyti, kokios jame yra muzikos. Ši, socialinė pusė – tik viena iš priežasčių, kodėl vinilas tampa vėl madingas.
Plokštelių populiarėjimas: skaičiai ir patirtys ... Toliau »
Ar pastebėjote, kad mūsų laisvalaikiu rūpinasi vis daugiau žmonių? Vienas už kitą puikesni restoranų šefai ir parduotuvių ar salonų šeimininkai, vienas už kitą labiau patyrę kelionių organizatoriai, vakarėlių rengėjai, stilistai, konsultantai.
Pats maisto produktus užsakantis šaldytuvas ar savarankiškai vairuojantis automobilis jau visai nebeatrodo šypseną keliančia fantastika. Ir vis dėlto. Visada atsiras žmogus, kuris norės automobilį valdyti pats. Arba kelsis šeštadienio rytą, pats važiuos į turgų ir pirks mėsą ar daržoves iš jau pažįstamo pardavėjo. Kitas – kaimynams besistebint pjaus veją ar pats kantriai šukuos mylimo augintinio gaurus. Nes yra dalykų, kuriuos malonu daryti pačiam. Net jei tai užima laiko, reikalauja pastangų ir neteikia jokio pelno, tik malonumą. Vinilinių plokštelių pirkimas ir klausymas priklauso tai kategorijai laisvalaikio pramogų, kurioms reikia ne tik pinigų, bet ir dėmesio, kantrybės ir asmeninio prisilietimo. Ilgą laiką tai vadinome šios laikmenos trūkumu. Panašu, kad šiandien vinilų reiklumas savininkams tampa jų privalumu.
Kartu su džiugiais vinilinių plokštelių gerbėjų šūksniais apie augančią vinilų madą girdėjosi ir skeptikų balsų, jog tai – tik dar vienas trumpalaikis hipsterių susižavėjimo objektas. Ir vis dėlto jau dešimt metų kaip pardavimų kreivė nuolat kyla aukštyn. Teigiama, kad praėjusiais, 2013-aisiais, metais Didžiojoje Britanijoje vinilinių plokštelių pardavimai pasiekė rekordinį augimą – net 50 procentų. Augančia pardavimų statistika neatsilieka ir Amerika. Tikslios situacijos Lietuvoje, deja, nežinome, tačiau teigiami pokyčiai matomi plika akimi.
Pirma, daugėja vinilinių plokštelių pardavėjų. Jau kelerius metus Vilniuje veikia specializuota vinilinių plokštelių ir naudotos aparatūros parduotuvė. Naudotam ar naujai leistam vinilui vis dažniau skiria atskirą kampą naudotų daiktų ar knygų pardavėjai, o muzikos parduotuvių vinilų dėžės iš dulkėtų pakraščių persikėlė į patį centrą. Maža to, vyksta gan aktyvi prekyba internete – kuriasi internetinės parduotuvės, aktyvus keitimasis vinilais vyksta forumuose. Pastebimai kyla ir kainos. Dar prieš metus grupės „Foje“ 1993 metų albumas „Vandenyje“ stebino Lietuvai didele 500 Lt kaina. Sako, kad šiais metais forumuose jo kaina siekia apie 800 Lt. Muzikos albumą leisti ne tik CD, bet ir LP formatu vėl tapo gero skonio ženklu tarp pačių įvairiausių žanrų (džiazo, roko, elektroninės, klasikinės) muzikos atlikėjų. Lietuvoje ši mada dar nėra labai išplitusi. Savo plokšteles yra išleidę Jurga Šeidukytė, „Antis“, „Siela“.
... Toliau »
Vinilas gyvuoja jau daug metų ir turbūt nebus už jį tobulesnės analoginės laikmenos, sako Vinilo studijos įkūrėjas Artūras Franckevičius. „Juk buvo daug visokių mėginimų: ir juostiniai magnetofonai, ir kasetiniai, bet visi jie išbandymo neišlaikė“, – primena jis.
Didelės ir trapios vinilinės plokštelės grįžta ne tik į melomanų kolekcijas, muzikos parduotuves, bet ir į įrašų studijas. Tarptautinės matavimų kompanijos „Nielsen“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį JAV vinilinių plokštelių parduota 40 proc. daugiau nei pernai.
Vinilas – kaip senos popierinės knygos
1991 m. Vilniaus plokštelių studija išleido paskutines tris plokšteles. Tais pačiais metais išleistas ir pirmasis lietuviškas kompaktinis diskas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.
Po šito buvusi Vilniaus plokštelių studijos redaktorė Zinaida Nutautaitė nebesitikėjo, kad plokštelės grįš: „Viskas uždaryta, vinilą – į archyvą. Paskui vinilą po vieną kapeikėlę parduodavo turguje. Ir trindavo, maldavo į miltus, vėl kažką gamindavo. O dabar vinilas, jeigu tai brangus ir artimas širdžiai įrašas, nešamas atsargiai, suklijuojamas.“
A.Franckevičius vinilo grįžimą aiškina melomanų noru turėti autentiškus ir profesionalius įrašus. „Tai toks pats stebuklingas daiktas, kaip knyga. Nors dabar yra elektroninės knygos, vis tiek žmonės mieliau perka senas popierines knygas, jas čiupinėja, skaito. Taip ir su plokštelėmis: yra albumas, viršelis, kitoje pusėje – tekstai, yra vidiniai vokai su aprašymais. Matyti, kad žmonės į tą plokštelę įdėjo savo dūšią, todėl norisi turėti ir klausyti“, – mano A.Franckevičius.
Plokštelių mylėtojai sako, kad vinilo garso kokybė gerokai skiriasi nuo modernių įrašų. A.Franckevičiui vinilas skamba gyviau, šilčiau, minkščiau. Todėl, mano jis, plokštelės garsą galima palyginti su maistu, pagamintu krosnyje ir mikrobangų krosnelėje – valgyti galima abu patiekalus, be skonis skiriasi.
Ir burnoje atsiras dviašmenis skonis: vaikystė ir paauglystė. Pasirodo, žmogaus gyvenime saldžiausi visai ne chalva ir irisai, o šios dvi esminės biografijos briaunos. Ir kas jas labiausiai primena laineryje, jau per daugybę korpuso ilgių nutolusiame nuo -nioliktųjų savo atminties metų? Albumai, likę pardavus pašto ženklus, albumai su atminimais, albumai su nuotraukomis iš mokyklinių žiburėlių? A?
Man – kiti albumai. Viniliniai. Juodos ir iš pažiūros netobulos plokštelės, į kurių griovelius dar spėjo įgriūti ir koks Dolskis su Šabaniausku. Ne, pastarieji man nėra itin aktualūs, tačiau po jų groję vėjo pamušalai – yra.
Brandžiuoju sovietmečiu buvo dvi daiktų kategorijos, atstovavusios nuo mūsų atitvertam rojui: džinsai ir diskai. Žinoma, dar bananai. Apie pastaruosius nesiliaudavo dainuoti kraugerys negriukas iš atmintinai išmokto multiko, bet kartais Brežnevas jų kažkur ... Toliau »
Kiekvienam vinilo plokštelių mėgėjui svarbi tema - plokštelių valymas nuo susikaupusio purvo. Yra daug įvairių plokštelių valymo būdų.
Šiandien pristatau vianą iš jų - Knosti Disco-antistat vinilo plokštelių valymo prietaisas.
Valymo skystis nuvalo dulkes, "nuima" statinius krūvius. Valymo skystis yra daugkartinio naudojimo - panaudotas skystis filtruojamas filtro pagalba ir supilamas atgal į talpyklą.
Ir burnoje atsiras dviašmenis skonis: vaikystė ir paauglystė. Pasirodo, žmogaus gyvenime saldžiausi visai ne chalva ir irisai, o šios dvi esminės biografijos briaunos. Ir kas jas labiausiai primena laineryje, jau per daugybę korpuso ilgių nutolusiame nuo -nioliktųjų savo atminties metų? Albumai, likę pardavus pašto ženklus, albumai su atminimais, albumai su nuotraukomis iš mokyklinių žiburėlių? A? 
